Priešmokyklinukai jau geba klasifikuoti daiktus į grupes, lyginti daiktus, konstruoti, suvokti visumą, nustatyti, ko trūksta. Šiame amžiuje vaiko mąstymas tampa žymiai aktyvesnis, o garsinės analizės bei skaitymo veiksmas to ir reikalauja. Gerai susiformavę garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai lemia sėkmingą rašymo ir skaitymo pradžią. Ši veikla yra glaudžiai susijusi su fonemine klausa, kuri priešmokykliniame amžiuje taip pat intensyviai lavėja. Praktika rodo, kad net gabiems vaikams gali nesisekti rašyti ir skaityti. Todėl priešmokykliniame amžiuje garsinės analizės ir sintezės pratyboms turėtų būti skiriamas didelis dėmesys.Vis labiau mūsų vaikų laisvalaikį užkariauja kompiuteriai, išstumdami labai įdomų ir prasmingą užsiėmimą – knygų skaitymą, kuris skatina vaiko vystymąsi ir turi daug reikšmės vėlesniems jo mokymosi gebėjimams. Su vaiku kalbėti, jam skaityti, klausyti ramios muzikos ar dainuoti rekomenduojama dar jam negimus.  Jau  šešių mėnesių kūdikis  mielai kartu su jumis žiūrinės knygos paveikslėlius. Tyrimais įrodyta, kad kūdikiai, su kuriais tėvai daug ir dažnai kalbėdavo bei jiems skaitė, greičiau imdavo kalbėti, jų žodynas buvo beveik 10 kartų platesnis nei kūdikių, su kuriais tėvai kalbėdavo tik epizodiškai.

 

Garsinės analizės pratybas pradedam nuo vaikų dėmesio nukreipimo į žodžius. Išsiaiškiname, kad žodžius sudaro raidės, kurias vaikai jau pažįsta. Kiekviena raidė reiškia atskirą garsą. Žodžius surandame tekste – vaikai sužino, kad rašant tarp žodžių yra paliekami tarpeliai. Čia tinka žaidimas –  ilgų ir trumpų žodžių rūšiavimas: kai išgirsta ilgą žodį, pakelti ilgą juostelę, o kai trumpą –trumpą juostelę.

Svarbu, kad vaikai suprastų žodžių savitumą – pakeitus žodyje nors vieną raidę, gaunama visai kita žodžio reikšmė. Panašiai skambančių žodžių poroms surandame tinkamus paveikslėlius  (pvz., galva-kalva, bandelė-bangelė, padas-batas). Kai turime užrašytus žodžius- priešmokyklinukui reikia būti atidžiam, norint surasti dviejų užrašytų žodžių vienintelę skirtingą raidę.

Nuosekliai pereiname prie atskiro garso išskyrimo žodyje. Pirmiausia aiškinamės sąvokas – pirmas, vidurinis, paskutinis garsas. Pradedam nuo pirmo žodžio garso – parenkame žodžius, kurie prasideda balsiu. Priebalsį vaikams sunkiau išskirti, jie dažnai taria visą pirmą skiemenį. Kad būtų lengviau išskirti garsą, reikiamą garsą galima tarti ilgiau ir garsiau. Kai stengiamės nusakyti paskutinį žodžio garsą, pradedam nuo priebalsio. Kuomet vaikas jau išskiria ir balsį, ir priebalsį, galime analizuoti  skiemenis, dviskiemenius žodžius.

Vaikas turi juostelę su langeliais. Išgirdęs pirmą garsą, ant pirmo langelio uždeda reikiamą raidę. Sudėliojus skiemenį, žodį, paprašome suskaičiuoti, kiek yra raidžių ir dar kartą išvardinti visus žodžio garsus mintinai.

Vietoj raidžių ant langelių galima dėlioti mažus žaisliukus. Šios priemonės  padeda vaikui susikaupti, įsiminti garsų eiliškumą. Mintinai analizuoti žodžius vaikams gana sunku.

Šiandien požiūris į priešmokyklinukų mokymą skaityti  pakito. Tyrimai rodo, kad vienas iš keturių pirmokų (jei jis nebuvo mokytas skaityti) neįveikia mokymo programos. Daug didesnis progresas pastebėtas tų, kurie mokėsi skaityti iki mokyklos.

Trys  būtini dalykai prieš mokant vaiką skaityti:

1. Neverskite vaiko mokytis. Jei raidelių mokymąsi taikysite kaip bausmę ar nemalonią pareigą, gero nelaukite. Sūnų ar dukrą nuteikite taip, kad skaitymo pamokėlę priimtų kaip dovaną. Jei kritikuosite, jog vėl pamiršo raidės pavadinimą, vaikas ims manyti esąs nevykėlis, todėl nepamirškite pagirti.

2. Skaitymo pamokėlės turi būti labai trumpos ir nevarginti. Nebūtina susėsti prie stalo. Galbūt vaikui įdomiau iškirpti jūsų nurodytą raidę iš žurnalų. O gal pirmiausia išmokti perskaityti reklaminius skydus mieste, užrašus ant saldainių ar mėgstamų žaislų.

3. Prieš mokydami vaiką suvokti „juodas avis baltose lankose“ išmokykite jį elementarios skaitymo technikos (kaip skaitant verčiami lapai, kad skaitoma iš kairės į dešinę, kad pagrindinės mintys išskiriamos pastraipomis).

Na, o jei vis dėlto nuspendėte mokyti, tai

Mokymo būdai

Iš tiesų vaikas skaityti išmoksta palaipsniui, tačiau ne visiems skaitymas yra malonus užsiėmimas, ne visiems pavyksta sėkmingai ir lengvai išmokti skaityti.  Tam, kad skaitymas taptų nuolatiniu draugu, tėveliai turėtų labai kūrybiškai į tai pažiūrėti, rasti kuo įdomesnių, žaismingesnių skaitymo mokymosi būdų.

Mokantis skaityti į pagalbą pasitelkite žaidimus. Priešmokyklinio amžiaus vaikams pasiūlykite pažaisti žaidimą „Pėdsakai“, jis tinka raidžių mokymuisi, jų įtvirtinimui. Apipieškite vaiko kojytę ant popieriaus ir iškirpkite pėdsaką. Padarykite kelis tokius pėdsakus ir ant kiekvieno nupieškite po vieną raidę. Išdėliokite pėdsakus takeliu ir pasiūlykite mažajam skaitytojui pereiti juo, tačiau prieš statant koją ant pėdsako, vaikas turi pavadinti raidę. Šį žaidimą galima žaisti ir mokantis jungti raides į skiemenis, tuomet ant pėdutės reikia užrašyti skiemenis.

Nors sukurta daug mokymosi skaityti metodikų, iki šiol paslaptis, kaip vaikams tai pavyksta (prisiminkite savo skaitymo pradžią). Juk dažniausiai raides jie pradeda pažinti savaime, o vieną dieną netikėtai perskaito kokią nors etiketę. Manoma, kad vaikas pats išsirenka priimtiniausią jam mokymosi būdą. Vis dėlto siūlomi trys populiariausi mokymo skaityti būdai.

1.„Žiūrėk ir skaityk“ Šis būdas išmokys vaiką pažinti parašytus žodžius pagal jų raidinę išraišką. Nuolat skaitydamas tuos pačius žodžius, jis suvoks galimus raidžių junginius. Ant popieriaus ir lipdukų parašykite įvairių žodžių. Lapelį su išmoktu žodžiu dėkite į „ vaiko žodžių dėžutę“ (arba lipduką su išmoktu žodžiu klijuokite į lipdukų albumėlį). Vaikas bus laimingas, matydamas, kaip pilnėja jo išmoktų žodžių dėžutė (panašiai, kaip jaučiatės jūs, kai pilnėja banko sąskaita). Nepamirškite išmoktų žodžių pakartoti. Nerašykite tokių žodžių, su kuriais vaikas niekada nesusiduria. Nebus jokios naudos, jei atžala kaip papūga išmoks žodžių „trajektorija“, ‚stigma“ ar „lokautas“ ir pan. Siūlomos tokios papildomos pratybos:

• raidės elementų piešimas;

• labai didelės raidės apvedžiojimas pirštuku (pieštuku, flomasteriu).

Šiame etape galime panaudoti įvairias veiklas – raidžių kortelių, skiemenų, žodžių, paveikslėlių su besimokoma raide kilnojimu, karpymu, klijavimu.

2.„Klausykis ir skaityk“ Akustinis raidžių ir skiemenų mokymosi būdas vaikams labai priimtinas. Jiems įdomu kartoti tuos pačius garsus. Mama skaito žodį raidėmis, skiemenimis ir galiausiai visą. Vaikas kaip aidas atkartoja. Būkite atidūs mokydami balsių, juk jie mūsų kalboje yra trumpi ir ilgi. Skiemenų skaitymas: – mokymas raides sujungti į skiemenis ( garso skambėjimas keičiasi nuo garsų esančių šalia); – skiemenų sudarymas iš raidžių ir skaitymas ( sudedami skiemenys iš raidžių, vienos skiemens raidės keitimas kita, pridėjimas, atėmimas (sa, so, sė, as, sas, tas, kas) ir t. t. -skiemenų kortelių skaitymas (pridedant prie uždaro skiemens priebalsį as- tas, vienskiemenių žodžių gretinimu pas-pus, priebalsių panašios struktūros samplaikas – dro, kro, pro.

3.„Ieškok ir skaityk“ „Dvyniai“ – vaikas ieško ką tik perskaityto skiemens ar žodžio knygoje, laikraštyje, žurnale, reklaminiame buklete. Tai vadinamasis reikšminis skaitymo būdas, kai vaikas skaitomoje knygutėje ieško mamos nurodytų žodžių. Tuomet vaikas juos įsimena ne tik pagal tai, kaip jie atrodo, bet ir ką reiškia. Šis būdas natūralus. Pirmiausia reikėtų ieškoti daiktavardžių, po to veiksmažodžių. „Abrakadabra“ – iš išmėtytų raidelių sudaryti užšifruotus žodžius. Vaikas bus seklys, kuris iššifruos (įvykdys misiją) žodį, kurį taip nevykusiai parašė žvalgas. Vaikui bus linksma stebėti, kaip nevykusiai žvalgas parašė žodžius ir jam padėti bus malonu. SVARBIAUSIA: Mokykitės „skaityti žaidime“ – šio žaidimo metu raidės tampa žmogučiais, kurie draugauja ir taip sudaro žodį. Viena raidelė pvz. A bėga prie kitos. Mes tariame „A“ kol ji nepasiekia kitos raidės „Š“. Abi jos sako AŠ. Tokia veikla nenuobodi. Galima rašyti ant stiklo, smėlio, stalo virtuvėje ir pan. Taip vaikas įpras jungti raideles į skiemenis, o juos į žodžius. Svarbu vaiką girti už menkiausią pastangą ir teisingai atrastą skiemenį. Svarbu tarti skiemenį, o ne atskiras raideles. Palaipsniui skiemens vaizdas suformuos įgūdį jungti raides į skiemenis ir automatizuosis. Praeis nemažai laiko, kol vaiko skaitymas bus pakankamos technikos. Todėl svarbu vaiką palaikyti ir padrąsinti, net jei sunku vaikui pradžioje suvokti ką perskaitė. Skaitykite vaikui garsiai, aptarinėkite tai ką perskaitėte. Sąmoningai skaitykite vaikui tik iki įdomios vietos ir prisiminkite, kad reikia skalbti, pagaminti vakarienę ir pan. Vaikas pats ims knygą, o jeigu ne, provokuokite jį pasakydami, kad herojų likimą jis gali sužinoti skaitydamas toliau. Domėkitės, ką vaikas sužinojo perskaitęs ir tegul jums papasakoja.

Įdomus ir vaikų psichologės Iskros Daunis metodas – vieną rytą prabudęs mažasis skaitytojas po pagalve randa laišką nuo pamėgto filmuko herojaus Karlsono. Laiške šis keletu sakinių praneša, kad nori su vaikučiu draugauti, tad paliko jam dovanėlę konkrečioje nurodytoje vietoje. Be abejo, vaikas toje vietoje randa tikrą dovanėlę. Jis tikriausiai įtaria, kad taip namiškiai su juo žaidžia, bet vis dėlto džiaugiasi. Kitą rytą laukia dar vienas laiškas, kuriame rašoma, kad Karlsonas norėjo padovanoti bilietus į cirką, tačiau pamatęs, kaip neklaužada tampo katę už uodegos, o ta gailiai kniaukia, apsigalvojo. Taigi bilietų šiandien nebus. Kasdien laiškai tampa vis ilgesni, o perskaitomi jie vis greičiau. Vaikas išmoksta sekti turinį, taip palengva jis pasineria į skaitymo malonumų pasaulį.

Dažnai mažuosius suintriguoja drauge su šeimos nariais gaminamo patiekalo recepto skaitymas ar  rytais ant rašomojo stalo paliktas mamos raštelis, kuriame ji užsimena apie staigmeną šaldytuve. Tuomet vaikas skaito su malonumu ir sąmoningai, pats nesuprasdamas, kad mokosi.  Sėkmės keliaujant skaitymo keliu!

Paruošė specialioji pedagogė G. Soltanienė