Informacijos tel. (8 458) 32202     Adresas: J. Biliūno g. 2, Rokiškis, LT-42105

Image Alt
  /  Naujienos   /  Straipsnis

Straipsnis

EMOCINIS STRESAS IR TIKRIEJI POKYČIAI

        Vis dejuodavome, kad gyvename pokyčių laikais ir kad niekas nestovi vietoje, tačiau realiai   lyg niekas ir nesikeitė, o štai šių dienų realybė  sukėlė tikrą pokytį, kuris ilgam išliks žmogaus psichikoje. Tikrai nepradėsiu duoti patarimų kaip elgtis koronoviruso pandemijos laikotarpiu, nes jau tiek prirašyta ir prirekomenduota, kad nuo tos informacijos, kurios apie 50 procentų pseudo informacija, jau žmogui galva svaigsta.

Gal geriau  pamąstykime ir pafilosofuokime:  nežinome kieno tai –  žmogaus, gamtos ar dievo, bet tai ženklas, kad su pasauliu kažkas negerai. Vis eidami pokyčių keliais taip ir nepadarėme išvadų. Neišmokome gyventi „čia ir dabar“, na tai dabar turėsime  progą išmokti. Bus sunku – vieniems mažiau, kitiems daugiau, bet visiems individualiai. Tai priklausys nuo mūsų asmenybės savybių, charakterio bruožų,  elgesio modelių:   kas mes optimistai ar pesimistai, tinginiai (o tam irgi reikia gebėjimų) ar darboholikai,  neurotiški, norintys viską kontroliuoti, ar plaukiantys pasroviui, pozityvaus mąstymo ar iracionalūs su katastrofiniais lūkesčiais: jau  nieko gero  nebus, pasaulio pabaiga…

      Kai nieko negali planuoti, prognozuoti, tai lyg gyvenimas praranda prasmę, lieka tik egzistencija. Daugelis išeisime iš autopiloto režimo, vis dažniau nusiimsime  socialines kaukes ir išmoksime tiesiog būti.  Tačiau būtis ir yra gyvenimas. Yra būtis, yra prasmė, jos nėra ir nieko nėra. Geriau suvoksime  ir gal net įsisąmoninsime Eriko Fromo mintis, kas svarbiau “turėti ar būti?“ Grįšime į save, į savo sielos odą ir tapsime tuo, kuo ir turėjome būti. Nenusiminkime, neišsigąskime ir nepasiduokime, kad kelias sunkus, bet kas  gali būti geriau už „grįžimą namo“. Susitvarkyti savo namus ir kiemą, pažvelgti į pasaulį nauju žvilgsniu ir tik tada pareikšti pasauliui  ar Dievui pretenzijas.

       Pamąstykime, kas iš tikrųjų šiuo metu svarbiausia: ar  suteikti kuo daugiau žinių  ir išugdyti žmogų mokytu,  ar sveiku ir doru? Ko vertas šioje situacijoje mūsų  didelis nerimas ir nuogąstavimas dėl  nuotolinio mokinių, mokytojų  ir net darželinukų mokymo, palyginus su  žmogaus sveikata, gyvybe.

       Buvo kilusi mintis, kad dabar tėveliai supratę, kaip sunku ugdyti  tik savo vaikus, geriau supras mokytojus. Prasidės gražus  bendravimas ir bendradarbiavimas tarp pedagogų ir tėvų, bet dabar  kyla abejonių ar tai įvyks? Ar per didelis  spaudimas pedagogams dėl nuotolinio mokymo reikalavimų dar labiau nesupriešins tėvų ir pedagogų? Nepamirškime, kad  ne tik mokytojams, bet ir  tėvams dabar ypač  sunku. Tai bet koks „perspaudimas“ ir per didelės atsakomybės  už vaikų ugdymą suvertimas tėvams gali turėti neigiamas pasekmes. Nedarykime to, vadovaukimės taisykle, kad yra įstatymai, reikalavimai, bet visada išlieka ir žmogiškasis faktorius. Būkite vieni kitiems tolerantiškesni, nuolaidesni ir tapsite laisvesni, laimingesni ir sveikesni.

       Visą laiką mėgau  kartoti savo jaunystės studijų profesoriaus Aleksandro Jacikevičiaus pasakytus žodžius, kad nuo mokslo nė vienas protingu netapo. Jie labai patiko ir mano studentams… Prieš kelis metus atradau filosofo M. Montenio dar 16 amžiuje pasakytas analogiškas mintis, kad mokslu išminties neįgysi, išmintis įgyjama tik per patyrimą. Taigi belieka tikėtis, kad po šios skaudžios patirties mes tapsime išmintingesni ir žmogiškesni.

                                                                                                   psichologė Irena Zabulienė